Vėlų liepos 27 dienos vakarą, Lietuvos futbolo padangėje įvyko tai, ko nematėme per visą nepriklausomybės istoriją. Vilniaus FK Žalgiris išvykoje įveikė Švedijos čempioną „Malmo“ ir mažiausiai užsitikrino vietą UEFA Konferencijų lygos grupių etape. Naturalu, kad futbolas LT, o po truputį ir viso sporto transliacijos Lietuvoje tampa prabangos dalykas, todėl varžybas gyvai galėjo stebėti poroje nurodytų kavinių, įsigyję mokamą transliaciją „Malmo“ tinklapyje ar tiesiog gaudydami nemokamus „streamus“ internete. Kartais kuo mažiau dėmesio, tuo ramiau sirgaliams. Ne kartą atsimename šlovingas pergales, kai jų nerodė televizija. Vienok, „Žalgirio“ rungtynės turi būti matomos ir tai paminėsiu klubo namų darbuose.
Istorinis FK „Žalgirio“ pasiekimas!
FK „Žalgiris“ UEFA Čempionų lygos antrojo atrankos etapo dvikovą prieš švedų „Malmo“ komandą pradėjo prieš savaitę namie, kukliame LFF stadione Liepkalnyje. Pilnas stadionas. Tokio reiškinio Lietuvos futbole dar nebuvo, berods nuo „Vėtros“ ir „Fulham“ europinių rungtynių. Tik priešingai nei dabar, tuomet nebuvo jokio tikėjimo, jog futbolas LT užgims, tiesiog rinkosi žmonės pamatyti futbolo žvaigždžių iš Anglijos. „Žalgirio“ rungtynėse viskas kitaip. Komanda palaikė pilnas stadionas, tikėdamas pergale. Prezidentas Gitanas Nausėda, net ir turėdamas tokias pareigas, liko ištikimas ilgametei tradicijai apsilankyti futbolo stadione, užimti vietas tarp paprastų sirgalių ir kartu šėlti. Pietų IV sirgalių skanduotė: „Iš lėto leidžiasi saulė“ kėlė visą stadioną ant kojų, šėlo visi. Sirgaliai gavo dovaną – namie iškovota pergalė rezultatu 1–0.
Laukia atsakomoji dvikova Švedijoje. Lažybų bendrovės nelabai tikėjo „Žalgirio“ triumfu. Švedijos klubo pergalės koeficientas svyravo, 1,25–1,3 ribose. Tuo tarp “Žalgirio” pergalei buvo priskirtas 7,8 koeficientas. FK „Žalgiris“ nepastatė autobuso savo baudos aikštelėje, žinoma, žaidžiant išvykoje svarbiausia buvo gynyba. Tačiau, pažymėtina kad nebuvo vien atsimušinėjimas nuo savo vartų kuo toliau, o buvo daug dirbama ties kontratakomis. Pirmasis įvartis buvo įmuštas būtent kontratakos metu. Antrasis – po sėkmingai atšokusio kamuolio. Sekasi? Sekasi geriausiems. Teisėjas neleido įsibėgėti grubiam futbolui, incidentus stabdydavo geltonomis kortelėmis. Mūsų komanda surinko net 7 geltonas korteles, o varžovai 4. Tiesa, A. Christinsianui buvo parodyta antroji geltona kortelė ir 78 minutę Švedijos komanda liko mažumoje. FK „Žalgiris“ toliau kovos Čempionų lygos atrankoje, bet jau turės ir kelialapį į Konferencijų lygą. Kitas varžovas – „Bodo“ komanda iš Norvegijos.
Dar vienas įdomus istorinis faktas. Pasaulio ar Europos čempionatuose ir valstybės, kurių klubai nedalyvavo Europos klubinių turnyrų grupių etapuose yra: Farerai, Andora , Lichtenšteinas, Sakartvelas, Kosovas, San Marinas, Malta, Juodkalnija. Lietuvos šiame sąraše jau neliko!
Vilniaus „Žalgirio“ sėkmės raktai
Vilma Venslovaitienė. Ar žaviai moteriai vieta šalia futbolo ? Nors buvo nemažai kalbų apie griežtoką Vilmos būdą, bet šios moters vadybos metodai pagaliau davė istorinių rezultatų. Nuo 2009 metų Vilniaus „Žalgirio“ vykdomąja direktore dirbanti Vilma Venslovaitienė, kaip ji pati sakė, anksčiau niekada nebuvo artima sportui. O kelias į futbolo pasaulį prasidėjo per vadybos langą. Pradžia buvo Škotijos sostinės Edinburgo „Hearts“. Tuomet Vilma pamatė, jog futbolas LT yra ne vien žaidimukas, kurį supranta tik vyrai. Tai atskiras verslo pasaulis. O darbo jame į valias. Žaidėjų pirkimai-pardavimai, biudžeto surinkimas ir formavimas, tai lyg ir darbas 24 valandas per parą ir be atostogų. Jei Kauno „Žalgiris“ turi Paulių Motiejūną – krepšinio vadybos maksimalistą, tai Vilniaus FK „Žalgiris“ – Vilmą Venslovaitienę.
Vladimiras Čeburinas. Užsienio klubų, galimai, nepastebėtas, o gal ir neįvertintas treneris, tai geriausias kas galėjo atsitikti dabartiniam „Žalgiriui“. Nuo B. Zelkevičiaus laikų neturėjome tokių fenomenų, kurie rodytų rezultatus. Taip, turėjome ne vieną garsią pavardę, bet rezultatų nesimatė. Šį trenerį galime laikyti seno sukirpimo treneriu, bet jo taktika dvejose paskutinėse rungtynėse, visiškai sukaustė Švedijos čempionų „Malmo“ žaidimą. „A lygoje“ įsibėgėjusiam „Žalgiriui“ yra lygių. Treneris savotiškas, turi savo prietarų, rengia per ilgas treniruotes, teigiama futbolo pasaulyje turintis minusą dėl anglų kalbos nemokėjimo, bet kažkaip geba sulipdyti į vieną kumštį skirtingų šalių futbolininkus. Futbolo išmintis ir futbolo kalba yra viena.
Futbolas LT: „Žalgirio“ namų darbai
O kas toliau? Pasidžiaugsime, pateksime į vieno ar kito turnyro grupę, ten iškovosim vieną ar du taškus ir viskas? Vėl tos kalbos: „Jie nemoka lošti“. Labai norisi tikėtis, kad futbolas LTatsigauna ir užsikabinus čia dabar mažajame futbolo elite iš jo ir neišeisime.
Degantys namų darbai
Transliacijos. Po galais, ar galima tiems, kurie netelpa į stadioną, ar gyvena toliau nuo Vilniaus, patogiai atsigulus ant sofkutės įsijungti televizorių ir žiūrėti „Žalgirio“ kovas Europoje? „Žalgirio“ komanda siūlė LRT transliacijas nemokamai, deja, tai jiems nebuvo viliojantis dalykas. Gaila, niekas netransliavo istorinių varžybų, kai klubas su 2.5mln. Eur biudžetu nugalėjo klubą su 39mln. Eur biudžetu!. Sveikintinas reiškinys Kauno „Žalgirio“ Eurolygos rungtynės per LRT. Dabar laikas padirbėti šiuo klausimu ir Lietuvos futbolo aspektu. Jokių transliacijų vien tik internetu, rodykime Lietuvos futbolą plačiau.
Stadionas
Vilniaus meras R. Šimašius savo „Facebook“ žinutėje pasidžiaugė istorine „Žalgirio“ pergale ir užsiminė, kad yra reali viltis, jog bus kam žaisti naujame stadione. Smagu, jog nuo 1987 metų statomas Šeškinės mikrorajone stadionas pagaliau bus baigtis, tik bėda – stadiono jau reikia čia ir dabar. Kokie sprendimai? Ar leis UEFA žaisti mažajame LFF stadione Liepkalnio gatvėje? Gal visgi skubos tvarka pavyktų rudeniui paruošti Kauno stadioną? Ar ištikimiausi futbolo sirgaliai turės keliauti į Rygą? Namų darbas Nr.1, jį reikia spręsti „užvakar“.
Namų darbai kitiems metams
Lietuviai
Pažvelkime į „Žalgirio“ sudėtį prieš „Malmo“ komandą. Kiek lietuvių startavo? Vienas – vartininkas E. Gertmonas. Tiesa, po keitimų antrame kėlinyje pasirodė S. Mikoliūnas, D. Kazlauskas, G. Jarūševičius, be to mažai. Žinoma, iškovotas istorinis pasiekimas nesumenksta. Didžiulė pagarba dabartiniams žalgiriečiams, kurie tikrai kaunasi iš širdies. Bet, ateičiai, norint pritraukti daugiau žiūrovų, reiktų daugiau mūsų šalies futbolininkų pagrindinėje ir legendinėje Lietuvos komandoje. Prieš šį sezoną tuo keliu pradėjo eiti ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas, kviesdamas geriausius mūsų krepšininkus.
„Nenuleisti garo“
Reklamos, žinomumas, akcijos, abonentai. Daug įrankių reikia dabar panaudoti „Žalgiriui“ pradėjus lipti Europos futbolo karjeros laiptais. Atgal kelio negali būti. Pirmiausia, svarbu žinomumas, ne tik čia Vilniuje, bet ir visose Lietuvoje, svarbu, jog ne tik vadybininkas Darius Vilniuje įsijungtų televizorių, bet ir Meilutis iš Panevėžio rajono paliktų nesutaisytą automobilį ir skubėtų džiaugtis geru Vilniaus „Žalgirio“ žaidimu.
Dar gerų futbolo akimirkų. FBK „Kaunas“
Pagaliau atėjo metas, kai apie Lietuvos futbolą, bent jau šią akimirką verta kalbėti tik gerai. Prisiminkime dar nuostabių akimirkų. 2007 metai FBK „Kaunas“ – Glazgo „Rangers“ 2:1, tai buvo tik vienos rungtynės, bet jos jau kėlė Lietuvos futbolą, bent jau kalbomis, aukštyn. Pirmosios rungtynės Glazge baigėsi 0-0. Atsakomosios Kaune prasidėjo praleidus įvartį į savo vartus. Pagal tuo metu galiojusias taisykles, norint patekti į kitą etapą, reikėjo įmušti į varžovų vartus du įvarčius. Antrajame kėlinyje ši misija buvo įvykdyta. Tuo metu V. Romanovo imperijos maitintas turtingiausias Lietuvos klubas pateko į trečiąjį UEFA atrankos etapą. Liko vienas barjeras ir „Kaunas“ patenka į UEFA čempionų lygos grupių etapą. Deja, teko grįžti į realybę ir kitame etape skaudžiai nusileista Danijos čempionui „Aalborg“. Nukritus į Europos lygą, antrasis šansas patekti į šio turnyro grupių etapą tai pat liko tik svajonė. Nusileista „Samdoria“ iš Italijos. Grupių etapo teko laukti 15 metų.
Futbolas Lietuvoje 1998 metais – praleistas Lietuvos futbolo istorijos šansas
Futbolas Lietuvoje atgavus nepriklausomybę. O ką gero nuveikė keiksnojama Lietuvos futbolo rinktinė? Kai dabar matome visą eilę pralaimėtų rungtynių, matote nulius įmuštų įvarčių grafose, neįtikėtina, bet 1998 metais Lietuvos futbolo rinktinė buvo arti patekimo į pasaulio čempionatą! Taip aukštai Lietuva nei iki to, nei po to daugiau nebebuvo. Tuomet prie rinktinės vairo stovėjo Lietuvos futbolo legenda B. Zelkevičius. Vienoje grupėje buvo: Rumunija, Airija, Makedonija, Islandija ir Lichteinšteinas. Lietuvos rinktinė kvėpavo dar senojo „Žalgirio“ kartos futbolininkais: A. Narbekovas, V. Ivanauskas, A. Skarbalius. Vartus gynė G. Staučė. Turėjome ir kylančią žvaigždę E. Jankauską. Pradžia nebuvo sėkminga. Pralaimėjimas grupės lyderiams Rumunams 3-0 išvykoje, vėliau 1-0 namuose.
Tačiau vėliau Lietuvos rinktinė įsibėgėjo. 2:0 namie įveikta Islandija, 2:1 ir 2:0 nugalėtas Lichtenšteinas. Nesėkminga! (pažvelkite į rezultatą) buvo 1997 metų vasara. Du kartus sužaista nulinėmis lygiosiomis su Islandija ir Airija. Tada pergalė 2-0 prieš Makedoniją ir lemiama dvikova namie prieš Airijos komandą. Prieš šį mačą Airija ir Lietuva turėjo po 14 taškų ir grupėje dalijosi 2 ir 3 vietomis. Buvo aišku, kad rungtynių nugalėtojas užims antrąją vietą ir kovos papildomoje serijoje su kita antrąją kito pogrupio komanda. Rungtynės prasidėjo nesėkmingai. 17 minutę buvo praleistas diskutuotinas įvartis po standarto. Teisėjas nesušvilpė, o Airijos futbolininkas smūgiavo, kai žaidėjai buvo statomi į senelę. Įvartis kažkodėl buvo įskaitytas. Lietuvių tai nepalaužė ir 51 minutę rezultatą išlygino T. Žiukas. Tačiau 72 minutę Airija vėl įsiveržė į priekį. Lietuvos svajonė dingo.