fk-vilniaus-žalgiris

Vilniaus futbolas | Futbolo klubai Lietuvoje

„Lietuvos futbolas miręs“. „Žemiau kristi jau nėra kur“. Turbūt 1500 kartų esate girdėjęs šias frazes. Paskutiniai rinktinės pralaimėjimai Turkijai, Liuksemburgui ir netgi Farerų saloms jau tampa norma ne tik sirgalių galvose, bet ir lažybų kontorų lentelėse. Klubiniame europos turnyre kartais pavyksta nustebint įveikus vieną ar netgi du etapus, bet apie dalyvimą grupėse kolkas nėra jokios kalbos. Žinoma, buvo stadiono problema, bet Kaunas turėdamas ūkišką merą sugebėjo nušluostyti nosį Vilniuj. Ar tikrai Vilniaus futbolas geresnis? Sostinėje Šeškinės stadionas statomas nuo 1987 metų. Šios statybos simbolizuoja mūsų šalies futbolą. 

vilniaus-futbolas

Futbolo klubai Lietuvoje

Nuo nepriklausomybės laikų buvo įkurta daug klubų. Vieni savininkai tiesiog norėjo garbės ir nepatikus numesdavo žaisliuką, kitų svajonėse buvo uždarbis, treti klubus tikėjosi panaudoti kaip įrankį nesąžinguose lažybų žaidimuose. Klubai išdygdavo ir po kelių metų išnykdavo.

Vilniaus „Reo“

Vienas jų Vilniaus „Reo“. Neturėdamas aiškios vizijos ir finansavimo, kurį laiką balansavo Lietuvos futbolo padangėje, vėliau norėjo perimti legendinio „Žalgirio“ vardą ir istoriją ir išnyko.

Mažeikių „ROMAR“

Vyresnės kartos sirgaliai atsimena Mažeikių „ROMAR“. Klubas vystėsi greitai, kaip tuometiniai verslai įkūrtas 1992 metais, o jau 1994 m. tampa Lietuvos čempionu ir po metų klubo neliko. Tuometinis klubo savinininkas Romas Marcinkevičius, įtariamas finansiniais nusikaltimais, pabėgo į užsienį.

Vilniaus „Panerys“

Vilniaus „Panerys“ gyvavo nuo 1975 metų, atgavus nepriklausomybę, klubas tuomet atrodė kaip rimtas konkurentas legendiniam Vilniaus „Žalgiriui“. Klubas pritraukė solidžių žaidėjų, rungtyniavo Europos taurėse ir baigė gyvavimą dėl savininko Gintauto Žemaičio pasitraukimo.

Klaipėdos „Atlantas“ ir Kauno „Inkaras“

Vilniaus „Žalgiriui“ kompaniją tuometiniame Sovietų Sąjungos čempionate sudarė Klaipėdos „Atlantas“ ir Kauno „Inkaras“. Pastarasis klubas įkūrtas 1937 metais. O kur futbolas, dažnai šalia jo mėgsta pasišildyti ir šešėlinio verslo atstovai. „Inkaras“ čempiono titulą iškovojo 1995 ir 1996 metais, bet standartiškai dėl įtartinų rėmėjų jau 1999 išnyko iš futbolo žemėlapio.

„Kareda“, FBK „Kaunas“, Panevėžio „Ekranas“

O toliau vardinti ir vardinti. Šiaulių „Kareda“, FBK „Kaunas“, Panevėžio „Ekranas“ ir sąrašas dar gali būti pratęstas. Šiame straipsnyje didesnį dėmesį skirsime Vilniaus futbolo klubams, vien dėl to, jog legendinis Vilniaus futbolas „Žalgiris“ yra gyvas ir kolkas yra didžiausias Vilniaus futbolo ir Lietuvos pasidžiavimas.

vilniaus-žalgiris

Vilniaus „Žalgiris“

Tai vienintelis ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos futbolo klubas, kuriuo ilgą laiką galime didžiuotis. Lietuvos futbolo istorijoje turėjome daug vienkartinių blykstėlėjimų (FBK „Kaunas“, Panevėžio „Ekranas“, Kauno „ Inkaras“), bet vienintelis gyvuojantis klubas, turintis šlovingą istoriją išliko Vilniaus „Žalgiris“. Garsiausias, skambiausias, įvairias kartas apjungiantis Lietuvos futbolo klubas – Vilniaus „Žalgiris“.

Jo kūrimo pradžia – 1946 metai. Formavimo priežastis – dvi Kauno komandos – „Spartakas“ ir „Dinamo“. Jos buvo apjungtos ir naujoji komanda perkelta į Vilnių. Komandos įkūrimo data – 1947 m. gegužės 16 d. Pirmąjį sezoną komanda vadinosi – „Dinamo“ vardu, o nuo 1948 iki 1961 m. – „Spartakas“. Tuo laikotarpiu šie vardai buvo populiariausi Tarybų Sąjungos sporto pasaulyje. Nuo 1962 m. komanda gavo istorinį – „Žalgirio“ pavadinimą. 15 metų garsiausia Vilniaus futbolo komanda turėjo ir nuopolių, ir pakilimų. Kol neatėjo Benjamino Zelkevičiaus era.

Vilniaus „Žalgirio“ kelionė

  • 1977 metai ir po pirmojo sezono komanda iškovojo kelialapį į pirmąją lygą.
  • 1982 metais Vilniaus futbolas flagmanas „Žalgiris“ jau aukščiausioje Tarybų Sąjungos lygoje! Tuomet žmogus, kuris nešė ant savo pečių klubą, B. Zelkevičius staiga tapo nereikalingu.
  • 1985 metais priešingai – žaidėjai prašė trenerio sugrįžimo. „Žalgiris“ įsitvirtino tarp lygos vidutiniokų – 1985 metais – 7.
  • 1986 metais – 8.
  • Pagaliau 1987 metai – sėkmingiausi Vilniaus futbolo metai. Buvo iškovoti bronzos medaliai TSRS čempionate ir auksas studentų Universiadoje Zagrebe, kur „Žalgirio“ komanda atstovavo visą TSRS studentų futbolo rinktinę.
  • 1988 metai įsimintini dėl sėkmingiausio pasirodymo TSRS taurėje, debiuto UEFA taurėje ir žalgiriečių pasirodymo šalies rinktinės sudėtyje.TSRS rinktinėje V. Sukristovas pelnė Europos čempionato sidabro medalį, o A. Narbekovas ir A. Janonis Seulo olimpiados auksą.
  • 1989 m. – trenkimo durimis metai. Paskutinis sezonas TSRS čempionate buvo sėkmingas. Užimta 4-oji vieta ir nebuvo patirta nė vieno pralaimėjimo namuose! UEFA taurėje įveiktas pirmasis etapas – pergalė namie 2-0 ir pralaimėjimas svečiuose 0-1 prieš Švedijos Geteborgo IFK klubą. Antrame etape pralaimėta Belgrado „Crvena Zvezda“ komandai.
  • 1990 m. po vos vienų rungtynių buvo pasitraukta iš TSRS čempionato. Rungtyniauti vietiniame čempionate nebuvo sunku. Kitos komandos prieš „Žalgirį“ atrodė tarsi megėjų lygos dalyvės. Nors „Žalgiris“ atsivėrus sienoms ir prarado visą pagrindinę sudėtį, bet ginant Vilniaus futbolo vardą, gėdos nepadarė.
  • Buvo iškovoti trys aukso ( 1991, 1992 ir 1999 m.), septyni sidabro (1993-1995, 1997, 1998, 2000, 2001 m.) ir trys bronzos (1990, 1996, 2002 m.) medaliai. Penkiskart iškovota šalies taurė (1991, 1993, 1994, 1997 ir 2003 m.).
  • 2003 m. „Žalgiris“ pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo šalies Supertaurę.
  • O toliau kritimas, finansinės problemos ir 2009 m. garsiausias Lietuvos ir Vilniaus futbolo klubas buvo ties išnykimo riba. Tik fanų pagalba pavyko išsaugoti klubą, pritraukti investuotoją ir vėl grįžti į A lygą. Šiandien Vilniaus futbolas „Žalgiris“ eilinį sezoną priskiriamas tarp potencialių laimėtojų iškovoti aukso medalius.

fk-traku-riteriai

Trakų (Vilniaus?) „Riteriai“

Dar vienas Vilniaus futbolo klubas rungtyniaujantis „A lygoje“ – „Riteriai“. Kodėl pavadinimas toks dviprasmiškas? Atsakymas būtų paprastas – tiesiog vilniečiai jau įprato, jog atsiranda klubas pirmiausia iš Rūdiškių, o paskui iš Trakų ir „įsibrauna“ į LFF stadioną. Tai nėra blogai. Toks reiškinys Vilniaus futbolą daro stipresnį. „Riteriai“ yra palyginti jauna komanda futbolo pasaulyje. Komanda gimė 2005 metais. Sudėtis suformuota futbolo mėgėjų pagrindu. Progresas buvo itin ženklus po dešimties metų klubas ne tik prasibrovė į „A lygą“, bet ir žaidė UEFA Europos lygos atrankoje. Tuometinis Trakų futbolo klubas patekęs į aukščiausiąją Lietuvos futbolo lygą nestokojo ambicijų. Pasirašė sutartį su treneriu E. Jankausku. Klube žaidė Aleksandras Byčenokas ir Deividas Česnauskis.

Stiprus kylimas į viršų pasiektas istoriniame 2015 metų sezone. Komanda, treniruojama Valdo Urbono, iškovojo sidabro medalius. Stipriai patriukšmavę savame kieme, 2016 metais klubas turėjo ambicijų UEFA turnyruose. Tik apmaudus pralaimėjimas prieš Talino „Nomme Kalju“ komandą neleido žygiuoti toliau. Pirmą dvikovą prieš Talino „Nomme Kalju“ pavyko laimėti 2:1, išvykoje – pirmauti 1:0, tačiau vėliau praleisti 4 įvarčius be atsako. Šalies čempionate vėl sidabro medaliai. 2017 metai – istoriniai tarptautiniame fronte. Klubas žengė į trečiąjį UEFA Europos lygos atrankos etapą. Pirmajame etape buvo eliminuotas škotų „St.Johnston“, antrajame etape – švedų „Norrkoping“ klubas. Trečiajame etape, deja, pralaimėta Makedonų „Shkendia“ ekipai. Nuo 2019 metų klubas oficialiai persikėlė į Vilnių ir kartu su „Žalgiriu“ gina Vilniaus futbolo garbę.

Vilniaus „REO“

Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, naturalu, Vilniaus futbolas privalo turėti bent dvi komandas žaidžiančias aukščiausioje lygoje. Kadangi 2009 metais Vilniaus „Žalgiris“ balansavo ties išnykimo riba, grėsė rizika Vilniaus futbolui likti visiškai be komandos „A lygoje“, Vilniaus „REO“ buvo dar vienas trumpalaikis futbolo projektas Lietuvos futbolo padangėje. Futbolo klubas įkurtas 2005 metais. Tai buvo „Lietuvos policijos“ komanda. Įsibėgėjusi ir pakeitusi pavadinimą į „REO“ 2008 metais, pradėjo profesionalesnę karjerą III lygoje. 2010 m. – jau II lyga. 2011 m. – jau ir I lyga.

Čia prasidėjo intrigos dėl klubo pavadinimo. Trumpam laikui komanda buvo persivadinusi į „FC Vilnius“. Čia gavosi pavadinimo ir istorijos dubliavimasis, kadangi aukščiausioje lygoje anksčiau žaidė komanda, turinti tokį patį pavadinimą. Tada kitas konfliktas – komanda norėjo perimti „Žalgirio“ vardą. LFF to neleido. Galiausiai – finansinės problemos ir per trumpą laiką įspūdingą šuolį iš trečiosios lygos padariusi komanda išnyko. Komanda, kurioje treniravos praeityje garsūs futbolininkai S. Baranauskas, R. Turskis. Komanda namų rungtynes žaidė legendiniame Vilniaus „Žalgirio“ stadione.

fk-vilniaus-reo

FC „Vilnius“

Vilniaus FC – buvęs dar vienas Vilniaus futbolo klubas. Klubo pavadinimą kurį laiką buvo pasiskolinęs prieš tai minėtas „REO“ klubas. Todėl istorijoje įnešė kažkiek sumaišties. Tikroji Vilniaus futbolo klubo istorija prasidėjo 1974 metais. Tai buvo ne profesionalus sporto klubas, o tiesiog sporto mokykla. 2001 metais verslinininkas A. Breikštas atkūrė „Šviesos“ klubą, kurio pagrindą sudarė mokyklos auklėtiniai. „A lygoje“ klubas žaidė 2003-2007 metais. Deja, A. Breikšto nedomino perspektyva remti šį klubą. Atlyginimų negavę žaidėjai galėjo sutartis nutraukti be jokių įsipareigojimų. 2008 metais klubas negavo A lygos licencijos. 2009 metais klubas išformuotas.

Vilniaus „Panerys“

Dar vienas buvęs Vilniaus futbolo klubas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tuomet futbolas buvo ant bangos. Turėjome daug gerų žaidėjų, daug gerų trenerių. Tai buvo priežastis susikurti naujam futbolo klubui Vilniuje. Vilniaus „Panerio“ istorija prasidėjo dar 1922 metais, bet tikrieji pasiekimai buvo įspūdingesni nuo 1990 m. Tais metais klubas pradėjo varžytis Pirmajame sezone klubas užėmė 4 vietą. Sėkmingiausias buvo antrasis sezonas – iškovoti sidabro medaliai. Dar po metų – bronza. Kas metus rezultatai prastėjo: nuo 1993/94 metų sezono ketvirtosios vietos iki 1997/98 metų sezono 9 vietos. Vienintelė išimtis 1995/96 metų sezone – sėkmingas pasirodymas Intertoto taurėje, taip vadinosi tuometinis trečias pagal pajėgumą turnyras. Šiame turnyre Vilniaus klubas pasiekė netgi ketvirfinalį. 1998 metais būdinga Lietuvos futbolo klubams pabaiga – bankrotas. Nėra jokios ilgalaikės strategijos ir čia! Klubą treniravo A. Liubinskas, S. Širmelis. Klubui atstovavo daug Lietuvos rinktinės futbolininkų: D. Bička, S. Danisevičius, I. Kirilovas, R. Mažeikis, T. Ražanauskas, V. Jurkus, P. Malžinskas, I. Morinas.

Vilniaus „Vėtra“

1996 metais gimė naujas Vilniaus futbolo klubas. Tiesa, gimė Rūdiškėse, o norėdamas būti girdimas ir matomas 2004 metais persikėlė į Vilnių. Kiekvienas iš aukščiau paminėtų klubų yra įdomūs ir į Vilniaus futbolo istoriją atnešė savo žymę. „Vėtros“ klubas vyresniems sirgaliams labiausiai įstrigo atmintyje. Pirmiausia – koks šiuo metu Lietuvoje yra geriausias stadionas? Kur žaidžia Lietuvos futbolo rinktinė? Atsakymas – LFF stadionas, Vilniuje, Liepkalnyje. Tą stadioną, kuris dar tarybiniais laikais vadinosi – „Lokomotyvo“, sutvarkė verslininkas Romas Stašauskas. Jis buvo ir „Vėtros“ savininkas. Komanda 2009 m. „A lygoje“ iškovojo antrąją vietą. Laimėjo tris bronzinius apdovanojimus (2003m, 2006m, 2008 m.). Keturis kartus žaidė Lietuvos taurės finale, nei karto nelaimėjo. 2010 metais komanda dėl finansinių problemų buvo pašalinta iš šalies pirmenybių. Komanda treniravo: Virginijus Liubšys, Vytautas Jančiauskas, Valdas Urbonas. Žaidė daug aukšto meistriškumo futbolininkų: Darvinas Šernas, Aidas Preikšaitis, Donatas Vencevičius, Mindaugas Panka, Tadas Kijanskas.

fk-vilniaus-vetra

Jau 2009 m. „Vėtros“ klubas jautė finansinius negalavimus, bet stengėsi surinkti pajėgią komandą, tikintis uždirbti iš Europos turnyrų ir taip papildomai pritraukti rėmėjų. UEFA Europos lygos turnyre Vėtra iš kovos eliminavo CS Grevenmacher ir Helsinkio HJK klubus, o trečiajame etape buvo priversta pripažinti Fulham FC ekipos pranašumą. Tai buvo istorinis įvykis – pirmą kartą Vilniaus stadione žaidė Anglijos klubinė komanda. 2010 metais „Vėtrai“ išgyvenant krizę, R. Stasauškas neturėdamas resursų perdavė klubo valdymą Rusijos verslininkui Antonui Treušnikovui. „Vėtra“ kuriam laikui išliko, tik nespėjo laiku pateikti dalyvavimo paraiškos „A lygoje“. Išimties tvarka klubas buvo priimtas, bet su -6 taškų startu. Komanda išbuvo vos sezoną, naujojo savininko finansinių įsipareigojimų nevykdymas sužlugdė klubą.

Ar futbolas gyvuos toliau?

Vilniaus futbolas buvo yra ir bus. Kaip matote, Vilniaus futbolo gyvenime nemirtingas lieka tik Vilniaus „Žalgiris“. Tiesa, ir jis 2009 metais buvo paguldytas į futbolo reanimacijos palatą ir tik ištikimiausių fanų dirbtinis kvėpavimas padėjo atsistoti ant kojų ir vėl žaisti futbolą. Kiti klubai, ateina, pasirodo ir išeina. Vilniaus futbolas išlieka. Daug įkurta futbolo mokyklų, daug yra ir mėgėjiškų klubų. O žmonės juda vardant sveikatos ir malonumo.

Į viršų