Amžinoji Vilniaus ir Kauno konkurencija vyksta ir Lietuvos futbolo aikštelėse tarp geriausių Lietuvos futbolininkų. Čia, žinoma, nėra tokios akivaizdžios priešpriešos kaip krepšinyje tarp „Ryto“ ir „Žalgirio“ ar jų fanų, bet peržvelgus Lietuvos lygos kovas per 30 metų nepriklausomybės laikotarpį ir čia matome šių didžiųjų miestų konkurenciją. Vienoje pusėje yra Vilniaus „FK Žalgiris“, „Panerys“, „Reo“, „Riteriai“, kitoje – Kauno „Inkaras“, „Stumbras“, „Žalgiris“. Kaip jau įprasta Lietuvos futbole, komandos kaip sniegas atsiranda ir išnyksta, bet kova tarp miestų vyksta. Šiuo metu pagrindinis kovotojas Vilniaus barikadų pusėje yra Vilniaus „Žalgiris“, o jo priešininkas – stipriai besikandžiojantis bendravardis iš Kauno.
Lietuvos futbolo čempionai nepriklausomybės laikotarpiu
Įprastai didžiuosiuose čempionatuose svarbiausia yra tapti čempionu, kitos vietos didelės reikšmės nevaidina. Ar tai būtų NBA, ar Anglijos futbolo lyga, svarbiausia yra pirmoji vieta. Skaičiuojant Lietuvos futbolo čempionų titulus nuo 1990 iki dabar, suskaičiuojame 32. Tai ne matematinė klaida, tiesiog vienais metais buvo žaidžiami rudens-pavasario ir pavasario-rudens sezonai. Taigi, net 18 titulų pasidalino Vilniaus ir Kauno komandos.
Vilniaus „FK Žalgiris“ iškovojo 8
Kauno „FBK Kaunas“ – 8
Kauno „Inkaras“ – 2
Ilgą laikotarpį dominavęs Panevėžio „Ekranas“ iškovojo 7
Neseniai futbolo padangėje iškilusi Marijampolės „Sūduva“– 3 titulus
Dar praeitame šimtmetyje, Šiaulių „Kareda“ iškovojo 2 titulus
Mažeikių „Romar“ ir Klaipėdos „Sirijus“ po 1
Kur dingo šios komandos?
Ką galima įžvelgti iš šių komandų sąrašo? Kur dabar yra šios komandos? Nuo pat 1990 metų nebebuvo anksčiau būdingo kantraus futbolo klubo vystymo. Viskas vykdavo čia ir dabar: turtingas asmuo nuperka futbolo klubą, investuojama didelė suma pinigų ir jau kitą ar netgi tą patį sezoną tampama čempionais. Po kelių metų tokio pobūdžio komandos paprastai nebelikdavo, nes savininkui nusibosdavo žaisliukas, jis būdavo paliekamas, o įnešti milžiniškų investicijų ir gelbėti privataus klubo nenorėdavo niekas. Dingo tokios komandos kaip „FBK Kaunas“, „Inkaras“, „Kareda“, „Romar“, „Sirijus“ ir kitos. „Ekranas“ irgi buvo išnykęs, bet Panevėžio entuziastų dėka klubas buvo atgaivintas. Prieš šį sezoną buvo daug klaustukų ir dėl „Sūduvos“. 2009 metais trumpam iš futbolo žemėlapio buvo išnykęs ir pats Vilniaus „Žalgiris“.
Taigi, jei neskaičiuosime „Sūduvos“, iš šio čempionų sąrašo išliko tik Vilniaus „FK Žalgiris“. Jei žvelgtumėme į iškovotas prizines vietas, beveik visada ant pakylos galima buvo pamatyti „Žalgirį“. Jei nepavykdavo iškovoti titulo, tai pavykdavo besikandžioti ir užimti bent jau prizines vietas. O kur Vilniaus ir Kauno derbis? Jis pasireiškė labai paprastai – dar po nepriklausomybės du titulus iškovojęs Kauno „Inkaras“ turėjo konkurentą – Vilniaus „Žalgirį“. Jei Tarybų Sąjungos čempionate „Žalgiris“ paskutiniais metais buvo tarp geriausių aukščiausios lygos komandų, tai Kauno „Inkaras“ žaidė antroje lygoje – trečiame pagal pajėgumą šalies čempionate. Todėl po kelių metų įveikti „Žalgirį“ jiems buvo didelis pasiekimas. Nuo 1999 m. iki 2007 m. čempionate dominavusiam „FBK Kaunas“ klubui konkurenciją sudarė ne tik tuometinis futbolo išsišokėlis Panevėžio „Ekranas“, bet tuomet turtingų verslininkų žaisliuku buvęs Vilniaus „Žalgiris“.
Derbio tęsinys – FK Kauno Žalgiris
Nauja istorija. Nauja komanda. Iš „A lygos“ čempionato ir iš futbolo žemėlapio pasitraukus Kauno „Stumbrui“, FK Kauno Žalgiris liko vienintelė Kauno komanda aukščiausioje Lietuvos lygoje. Komandos ištakos prasidėjo dar 2004 metais įkūrus futbolo klubą „Spyris“, kurio tikslas buvo gabesnių futbolininkų, baigusių Kauno futbolo mokyklą – „Tauras“ karjeros tąsa.
Nuo 2005 m. mėgėjiškas klubas septynis sezonus žaidė LFF II lygos pietų zonos pirmenybėse. Sugriuvus V. Romanovo imperijai ir išnykus Kauno FBK klubui, Kaunas liko visiškai be komandų I-oje lygoje. Todėl su valdžios parama buvo sukurtas FK „Spyris“. Jo debiutas I lygoje įvyko 2013 metais. Nuo 2015 metų futbolo klubas tapo Kauno „Žalgirio“ sistemos dalimi. Tai nebuvo vientisas klubas su bendrais finansais ar valdymo struktūra, bet tuometiniam „Spyriui“ glaustis po krepšinio klubo sparnu buvo naudinga dėl marketingo triukų ir galimų rėmėjų pritraukimo.
Čia atsirado pirmoji priešprieša su Vilniaus „Žalgirio“ klubu. Vilniečiai prieštaravo tiek antrojo „Žalgirio“ atsiradimui futbolo čempionate, tiek kitos komandos pavadinimui „Žalgirio“ vardu. Ši pozicija buvo protu nesuvokiama. Įsivaizduokime, jei Izraelyje būtų draudžiamas „Maccabi“ ar Rusijoje „Dinamo“ vardo panaudojimas. Teisiniai ginčai truko trejus metus, kol galiausiai, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo priimtam sprendimui, ginčas dėl futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ vardo panaudojimo buvo išspręstas kauniečių naudai.
O kaip gi kova aikštelėje? 2015 m. čempionate kauniečiai užėmė 5-ąją vietą. 2016 m. pasirodymas nebuvo sėkmingas ir kaip juokaujama, kad iš „A lygos“ klubai neiškrenta, o reikia ieškoti kas žaistų čempionate, bet pagal tuometinę tvarką Kauno „Žalgiris“ turėjo pasitraukti į žemesnį divizioną. Bet tuomet lygą purtė įvairūs lažybų skandalai ir Kazlų Rūdos „Šilui“ atsisakius dalyvauti „A lygoje“, Kauno „Žalgiris“ liko aukščiausiose šalies pirmenybėse. Kadangi komandos sudėtis buvo rinkta orientuojantis į žaidimą I lygoje, pasirodymas kitame sezone taip pat buvo prastas.
Trenerių kaita
Vyko trenerių kaita ir FK Kauno „Žalgiris“ vėl liko paskutinis. Nuo iškritimo jį vėl išgelbėjo kitų komandų nesklandumai. 2017 m. iš „A lygos“ pasitraukus Utenos „Uteniui“, Kauno „Žalgiris“ liko pirmenybėse. 2018 m. sezonas jau panašėjo į rimtesnę konkurenciją Vilniaus klubui. Kauniečiai užėmė 5 vietą ir kitos komandos pasitraukimo dėka (šį kartą iš futbolo žemėlapio pasitraukė FK „Stumbras“), jie debiutavo Europos lygoje. 2019 m. sezone užėmus 4-oji vietą, baigė galioti sutartis su treneriu Mindaugu Čepu. Jo vietą užėmė Rokas Garastas. Kuo ypatingi šie treneriai? M. Čepas dar 2009 m. buvo vienas iš tų entuziastų, kuris neleido iš futbolo žemėlapio išnykti Vilniaus „Žalgiriui“. Jis buvo pirmasis atgimusio „Žalgirio“ treneris, o R.Garastas yra garsiojo „Žalgirio“ trenerio V.Garasto anūkas. Buvo juokaujama, neva koks „Žalgiris“ be Garasto?
Minia išdidžiai skanduoja – FK Žalgiris Kaunas!
2020 m. sezoną galima įvardinti prasidėjusio derbio tarp „Žalgirių“ sezonu. Aišku, kovoje dėl čempiono titulo Vilniaus „Žalgiris“ sprendė savo uždavinius su Marijampolės „Sūduva“, bet intrigos tarpusavio dvikovoje irgi netrūko. Žinoma, daugiau rimtos konkurencijos čempionate tiesiog nebuvo, nes jame dalyvavo tik šešios komandos. Iš jų trys buvo aukštesnio lygio, o kitos gerokai atsiliko taškų rinkime. O kaip tarpusavyje sužaidė „Žalgiriai“? Iš penkių rungtynių, įskaitant ir LFF taurės ketvirtfinalį, 4 pergalės iškovojo vilniečiai, vieną – kauniečiai. Nebuvo jokio sutriuškinimo, visose rungtynėse vyko įnirtinga kova. Įdomus faktas įrodantis tikrojo derbio kainą yra tas, jog net keturiose iš penkių tarpusavio rungtynių kauniečiai gavo raudonas korteles. Ir nors minia išdižiai skandavo FK Žalgiris Kaunas, galutinėje čempionato įskaitoje vilniečiai užėmė 1 vietą, kauniečiai liko VISGI 3-eti. Juos skyrė vos 7 taškai.
Ar išliks ir sustiprės Vilniaus ir Kauno derbis ateinantį sezoną? Pirmiausia, svarbu rėmimo klausimas pandemijos metu ir klubų atlikti namų darbai. Kauno klubas turėdamas vieną lietuviškiausių čempionate sudėčių, papildytų perspektyviais brazilais, vedami komandos kapitono Lino Pilibaičio sudarys rimtesnę konkurenciją vilniečiams tarpusavio derbiuose ar turnyro lentelėje. Žvelgiant į Vilniaus „Žalgirio“ sudėtį matome labiau patyrusių užsieniečių ir lietuvių, tokių kaip S. Mikoliūnas ar M. Kuklys mišinį. O didžiausias tarpsezonio laimėjimas – pasirašyta sutartis su V. Čeburinu. Taigi, kuris „Žalgiris“ dominuos 2021 metais? Patirtis ar jaunystė?