Sportas ir azartas yra senas reiškinys, atsiradęs kartu su prigimtine žmogaus teise – judėjimu. Savotišku sportu užsiėmė jau pirmykščiai žmonės ieškodami maisto ar gindamiesi nuo gyvūnų. Vėliau sporto elementų galima buvo aptikti ir karuose. Judėjimas visą laiką buvo, yra ir bus kertinis dalykas žmogaus gyvenime. Judėjime galima įžvelgti sporto elementus. Taip, senais laikais sportas nebuvo pagrįstas taisyklėmis, bet taktikos elementų galima įžvelgti ir apsiginant nuo gyvūnų ar karo lauke. O kalbant apie organizuotą sportą, verta išskirti sporto karalių – futbolą. Jo yra daug, jis populiariausias daugelyje pasaulio šalių.
Retas sirgalius žiūri futbolą tiesiog, kad žiūrėtų. Visur ir visada valdo aistra bei azartas. Nesvetimas dalykas tiek mūšio lauke, tiek gladiatorių kovose, tiek ir futbolo aikštelėje – lažybos. Statymai už futbolą visada buvo įprastas reiškinys. Nors dokumentais pagrįstų įrodymų, kad žmonės lažindavosi už futbolą kai sportas buvo pradinėje stadijoje nėra daug, tačiau mažai tikėtina, kad žiūrovai tiesiog lankydavosi žaidimuose, stebėdavo kaip jos baigiasi, o paskui išvykdavo namo.
Futbolo istorija yra įdomi ir apgaubta paslapčių, o klausimą kada futbolas prasidėjo, kėlė ne vienas mokslininkas. Yra daug įrodymų, kad senovės civilizacijos žaidė tam tikrą futbolą. Senovės Egipto kapuose buvo rasta rutulių, pagamintų iš lino ar gyvūnų žarnų, o senovės Kinijoje – odinių rutuliukų, prikimštų plunksnomis. Tik XIX amžiuje Anglijoje futbolas įgavo modernią formą įvedant taisykles. Įdomus istorijos faktas yra, jog azartinių lošimų aktas buvo skelbiamas Mesopotamijoje, 3000 metų prieš Kristaus gimimą. Aktas buvo pagrįstas šešių pusių kamuoliuko metimu, nusprendžiančiu likimą. Futbolo lažybos pasaulyje atsirado kartu su pirmaisiais bucų prisilietimais prie kamuolio. Tik tuomet tai buvo tiesiog draugiškos lažybos draugu tarpe.
Pirmosios lažybų bedrovės
Statymai už futbolą remdavosi ginčais, kuri komanda laimės ar kas pirmasis įmuš įvartį. Norint atlikti oficialų futbolo statymą reikėdavo ieškoti nelegalių bukmekerių, nes lažybos nebuvo teisėta veikla. Pirmoji oficiali lažybų sistema „Parastuel“ buvo išrasta tik 1867 m. Ją sugalvojo katalonas Josephas Oleris. Iš pradžių tokio tipo lažybos daugiausia buvo skirtos žirgų lenktynėms. Tai, greičiausiai, buvo susiję su karo aidais, o fiksuotų koeficientų sistema buvo įdiegta tik 1880 m. Įdomu tai, kad futbolo lažybos buvo iš esmės susijusios su fiksuotų koeficientų lažybų stiliaus išradimu.
„Parimutuel“
Futbolas sparčiai išpopuliarėjo devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Laikraščiai suprato, kad žmonėms patinka ne tik stebėti žaidimą, bet ir lažintis. Pirmiausia buvo siūlomi prizai skaitytojams, atspėjusiems teisingą rungtynių baigtį. Šio lažybos už futbolą buvo kaip procesas, kuris yra prilyginamas „fiksuotiems koeficientams“. Augant azartui, „Parimutuel“ sistemos statymas tapo pirmuoju legaliu statymu, kurį buvo galima atlikti lažinantis už futbolą. Pirmieji statymai už futbolą buvo pasiūlyti 1923 metais ir buvo susiję su Old Trafford reiškiniu. To priežastis buvo paprasta – pirmosios lažybų bendrovės „Littlewoods“ įkūrėjas Johnas Mooresas buvo filantropas ir „Manchester United“ gerbėjas. Mooresas susitarė su dviem draugais Colinu Askhamu bei Billu Hughesu, ir kiekvienas jų investavo po 50 svarų sterlingų.
„Vernons“
1924-1925 m. atrodė, jog šis sumanymas žlugs, nes lažybų verslo investicijos didėjo, o vietoj pelno buvo tik nuostoliai. Johnas Mooresas, žmonos įkalbėtas nenutraukti veiklos, galiausiai išbrido iš verslo nesėkmių. Sėkmingos lažybos už futbolą pritraukė ir konkuruojančias kompanijas, pavyzdžiui – „Vernons“. Dar labiau lažybos išpopuliarėjo po antrojo pasaulinio karo, kai žmonės, išvarginti negandų, ieškojo pramogų. 1920 m. įsigaliojęs „Parengtų pinigų futbolo lažybų įstatymas“ buvo skirtas apriboti azartinių lošimų skaičių, kuris gali būti žaidžiamas sportuojant, tačiau iš tikrųjų viskas tapo aiškiau tiems, kurie norėjo lažintis už futbolą. Tai reiškia, kad knygose buvo galima priimti lažybas ne grynaisiais pinigais, o pagal pašto užsakymą. Iš tikrųjų taip pradėjo veikti kai kurios Didžiosios Britanijos lažybų agentūros, tokios kaip William Hill, siūlydamos statymus aukšto lygio klientams, naudojant kreditą.
Azartinių žaidimų įstatymas
Įsibėgėję statymai už futbolą nepatiko Anglijos futbolo aukštuomenei. Seras J. Charlesas Cleggas, kuris buvo Futbolo asociacijos pirmininkas XX a. 20-ajame dešimtmetyje, sakė: „Jei lažybos patraukia futbolą, žaidimas baigtas“. Tačiau su įsibėgėjusiu futbolo lažybų traukiniu kovoti buvo per sunku. Reikėjo ieškoti kompromiso, todėl 1960 m. buvo priimtas lažybų, lošimų ir azartinių žaidimų įstatymas įstatymas. Tai leido nuo 1960 m. gegužės 1 d. atidaryti lažybų punktus viešose gatvėse ir per kelis mėnesius atsirado dešimtys tūkstančių tokių punktų. Daugeliui žmonių tai nebuvo itin smagios ar malonios lankytinos vietos. Jos buvo pilnos dūmų ir besilinksminančių bei organizuojančių futbolo lažybas vyrų.
Lažybų įdomybės ir faktai
- Internetinių lošimų rinkos dydis 2020-aisiais – 59,79 milijardai JAV dolerių.
- 45 procentai amerikiečių lažinasi, kad būtų įdomiau stebėti varžybas.
- 2012 m. Nevadoje buvo lažintasi už 3,45 milijardo dolerių. Lošimo namai turėjo 170 milijonų pelno.
- Lietuvos bendrovių apyvarta 2016 m.:
- TopSport: 100 milijonų eurų;
- TonyBet: 5 – 10 milijonų eurų;
- BalticBet: 5 – 10 milijonų eurų;
- Orakulas: 3 – 5 milijonų eurų.