Pasaulio futbolo čempionatas 2022 – istorija, faktai, įdomybės
2022 metais Katare vyksiantis pasaulio futbolo čempionatas jau bus 22-asis. Tai vienas iš svarbiausių pasaulio sporto įvykių po Olimpinių žaidynių. Kita vertus, olimpiados futbolo turnyre nežaidžia pajėgiausios rinktinės, todėl pasaulio futbolo čempionatas įvardijamas kaip stipriausias renginys futbolo pasaulyje. Dalyvių skaičius nuolat auga. Jeigu pirmajame 1930 metais Urugvajuje vykusiame čempionate dalyvavo 13 komandų, tai kitais metais Katare varžysis 32 rinktinės. Pasaulio čempionato atrankoje dalyvauja valstybės priklausančios tarptautinei futbolo federacijai FIFA. Dalyvių skaičius yra kintantis – apie 200. Nors sporto pasaulyje dabar įprasta čempionatus organizuoti keliose valstybėse (tokia praktika naudojama ir 2021 m. Europos futbolo čempionate), bet pasaulio futbolo čempionatai tradiciškai organizuojami vienoje šalyje. Išimtis buvo tik 2002 metais, kai pirmenybės vyko dvejose šalyse – Japonijoje ir Pietų Korėjoje.
Pasaulio futbolo čempionatas 2022
Kuo ypatingas šis būsimas čempionatas? Pasaulio futbolo čempionatas 2022 m. Katare vyks nuo lapkričio 21-osios dienos iki gruodžio 18-osios dienos. Pirmą kartą per čempionatų istoriją komandos žais ne vasarą, o rudenį – žiemą. Priežastis – vasaros metu Katare tvyrantys karščiai. Toks tvarkaraštis ypatingai stipriai sujauks Europos futbolo gyvenimą, nes tiek tarptautiniai turnyrai, tokie kaip Čempionų lyga, tiek nacionaliniai čempionatai turės savo veiklą planuotis kitaip nei visada. Žiemą oro temperatūra Katare turėtų būti apie 25 laipsnius šilumos, kas primins pavasarį Europoje. Kataras dėl galimybės savo šalyje surengti prestižiškiausią turnyrą pasaulyje kovojo su JAV, Pietų Korėja, Japonija bei Australija.
Kita šio čempionato įdomybė – prabanga. Dujos ir nafta yra įrankiai, kurie pavertė Katarą viena turtingiausių valstybe pasaulyje. Kataro šalies valdžia planuoja išleisti 200 mlrd. JAV dolerių 2022 metų pasaulio futbolo čempionato stadionams ir infrastruktūrai.
Nagrinėjant istorinius aspektus pastebima, jog realiai įvyko devyniolika pasaulio futbolo čempionatų, bet kažkodėl Katare vykstantis čempionatas bus 22-asis. Kodėl? Atsakymas paprastas – į bendrą čempionatų skaičių yra įtraukiami ir dėl antrojo pasaulinio karo neįvykę 1942 ir 1946 metų čempionatai.
Pasaulio futbolo čempionai
Pasaulio futbolo čempionai yra tapę: Brazilija – 5 kartus (finaluose žaidė 7 kartus), Italija ir Vokietija – po 4 (finaluose žaidė atitinkamai 6 ir 8 kartus), Urugvajus, Prancūzija ir Argentina – po 2, Anglija ir Ispanija – po 1 kartą.
Rezultatyviausi čempionatų žaidėjai: 16 įvarčių Miroslav Klose (Vokietija) 2002–2014 metai, 15 – Ronaldo (Brazilija) 1998–2006 metai, 14 – Gerdas Miuleris (Gerhard Müller, Vokietija) 1970–1974 metai, 13 – Žiustas Fontenas (Just Fontaine, Prancūzija) 1958 metai, 12 – Pelė (Pelé, tikr. Edson Arantes do Nascimento, Brazilija) 1958–1970 metai, 11 – Jurgenas Klinsmanas (Jürgen Klinsmann, Vokietija) 1990–1998 metai.
Atrankos įdomybės
Šiuo metu visų akys krypsta į Europos futbolo čempionatą, bet nereikėtų užmiršti ir šio – dar didesnio įvykio futbolo pasaulyje įvyksiančio kitais metais. Ką siūlo lažybų kontoros? Žinoma, iki čempionato pradžios liko daugiau nei pusantrų metų ir dar daug kas gali atsitikti, ypatingai šiais pandeminiais laikais. Todėl ir lažybų kontoros pateikia tik standartinį spėjimą – „kas taps čempionais?“ Prie favoritų tradiciškai priskiriamos Brazilijos ir Prancūzijos rinktinės su koeficientu 7. Anglijai siūlomas koeficientas 9, Belgijai – 10, Vokietijai ir Ispanijai – 11. Po jų dar rikiuojasi Argentina su 13 koeficientu. Nieko naujo jau eilę metų, nes dėl titulo paprastai kovoja Europos komandos, kurioms konkurenciją sudaro Brazilija ir kartais Argentinos rinktinė.
Pagrindiniame turnyre dalyvaus 32 komandos, iš kurių 31 paaiškės atrankoje suskirstytoje pagal žemynus. Garantuotą vietą turi tik šeimininkai – Kataro rinktinė. Europai skirta 13 vietų, Afrikai – 5, Azijai – 4 arba 5, Pietų Amerikai – 4 arba 5, Šiaurės, Centrinei Amerikai ir Karibų šalims – 3 arba 4, Okeanijai – 0 arba 1. Kai kurių zonų komandų kiekis bus žinomas po tarpžemyninių atrankos varžybų.
Europos atrankos turnyre dėl 13 kelialapių varžysis 55 komandos. Jos suskirstytos į 10 grupių (penkiose grupėse – po 5 komandas, kitose penkiose grupėse – po 6 komandas). Grupių rungtynės bus žaidžiamos per keturis atrankos langus. Grupių nugalėtojos iškovos tiesioginius kelialapius į pasaulio pirmenybes, antrąją vietą grupėse užimsiančios komandos pateks į antrąjį atrankos etapą. Antrajame atrankos etape prie jų prisidės dvi komandos pagal 2020-2021 m. sezono Tautų lygos rezultatus. Iš viso antrajame atrankos etape žais 12 komandų, kurios atkrintamųjų varžybų principu kovos dėl trijų paskutiniųjų kelialapių į Katarą.
Kaip vyksta atranka?
Pietų Amerikos zona. Nieko naujo. Komandoms sužaidus po 6 rungtynes, tai yra trečdalį numatytų rungtynių, pirmauja Brazilija laimėjusi visus susitikimus, antri rikiuojasi Argentinos futbolininkai, toliau – Ekvadoras ir Urugvajus.
Afrikos zona. Čia konkretumo yra nedaug. Įvyko pirmasis etapas, kuriame dvi komandos tarpusavyje varžėsi dviejų rungtynių formatu. Dabar laukia antrasis etapas. Komandos jo dar nepradėjusios.
Azijos zona. Antrame etape užtikrinčiausiai atrodė Australijos ir Japonijos komandos, laimėjusios visas rungtynes. Savo grupių varžybas laimėjo Sirijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Irano, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos komandos. Grupių nugalėtojai iš karto patenka į trečiąjį etapą. Jame varžysis ir Kinija ir Omanas, kaip dvi pirmosios komandos grupėse užėmusios antras vietas.
Šiaurės ir Centrinė Amerika. Komandos pasiruošusios trečiam etapui, kuriame vienoje grupėje varžysis Jamaikos, Meksikos, JAV, Kanados, Hondūro, Kosta rikos, Salvadoro ir Panamos komandos. Į kitą etapą patenka 4 ar 5 regiono komandos.
Europos zona. Tai yra pajėgiausia zona, kuriai skiriama net 13 kelialapių į pagrindinį etapą. Komandoms, priklausomai nuo grupės dydžio, teks sužaisti po 10-12 rungtynių. Šiuo metu komandos yra sužaidusios 2-3 rungtynes. Atrankos pradžia didelių sensacijų neužfiksavo.
Grupių rezultatai
A grupėje pirmauja Portugalija ir Serbija, B – Ispanija ir Švedija, C – Italija ir Šveicarija. Lietuvos rinktinė žaidžianti šioje grupėje po dviejų rungtynių neiškovojo nei taško. Italijai pralaimėta 0-2, o Šveicarijai – 0-1. Mūsų grupėje dar yra Bulgarijos ir Š. Airijos komandos. D grupėje pirmauja Prancūzijos komanda, bet čia prognozuojama įnirtinga kova dėl antrosios vietos. Šiuo metu antri yra ukrainiečiai turintys vos 3 taškus po trijų rungtynių.
E grupėje pirmauja Belgija ir Čekija, F grupėje Danijai ir Škotijai ant kulnų lipa Izraelio ir Austrijos komandos. Po trijų sužaistų rungtynių įnirtingiausia kova vyksta G grupėje. Pirmauja Turkija turinti 7 taškus, o Nyderlandai, Juodkalnija ir Norvegija turi po 6 taškus. H grupėje pirmauja Kroatija ir Rusija turinčios po 6 taškus, jiems ant kulnų su 5 taškais lipa Slovakija. I ir J grupėse kol kas daugiausia netikėtumų. Jei I grupėje pirmauja Anglija ir Vengrija, tai gal ir dėsningai, bet netikėtai treti žygiuoja albanai. Lenkai esantys ketvirtoje vietoje ir iškovojo vos 4 taškus. J grupėje dar įdomiau: pirma Armėnijos rinktinė savo sąskaitoje turinti 9 taškus. Antrą ir trečią vietas užima Šiaurės Airija ir Vokietija, turinčios po 6 taškus.